Vyrų sveikata: kas lemia atsainų požiūrį ir kaip jį pakeisti?
Dėl didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis, vyrai dažniau priskiriami įvairių ligų rizikos grupėms, o dėl aktyvesnio gyvenimo būdo – neretai patiria įvairių traumų ir sužalojimų. Nepaisant statistikos ir rizikos veiksnių, vyrai linkę mažiau rūpintis savo sveikata – rečiau pripažinti fizinius ir ypač emocinius sunkumus, kalbėti apie juos ir imtis būtinųjų priemonių sveikatai išsaugoti. Tad kyla klausimas, kas lemia atsainų rūpestį vyrų sveikata ir kaip galime paskatinti juos skirti tam daugiau dėmesio? Į šiuos klausimus atsako „Altamedica“ Psichikos sveikatos centro Marijampolėje medicinos psichologė Medeinė Tuzikaitė.
Nuo vaikystės formuojami lyčių skirtumai – esminė priežastis nesirūpinti vyrų sveikata
Kalbant apie rūpestį savo sveikata, išryškėja akivaizdūs lyčių skirtumai. Nepaisant visuomenėje vykstančių pokyčių, viena dažniausiai minimų vyrų sveikatai nepalankios tendencijos priežasčių – tradicinė vyriškumo samprata kultūroje.
Kaip teigia, medicinos psichologė Medeinė Tuzikaitė, „lig šiol egzistuoja stereotipas, kad vyrai visuomet turi būti stiprūs ir nenugalimi.“ Tuo tarpu sunkumų atpažinimas, jų pripažinimas ir kreipimasis pagalbos gali būti siejamas su vyriškumui „priešingomis“ savybėmis – silpnumu, nevykėliškumu ir kelti gėdos ar baimės neatitikti vyraujančių normų jausmus. „Todėl dažnas šios lyties atstovas gali jausti poreikį išlaikyti vyriškumo įvaizdį net prieš save“, – pastebi specialistė.
Minėtos vyriškumo nuostatos galioja ir kalbant apie sveikatą. Bijodami išgirsti blogą diagnozę, kuri dažnam asocijuojasi su vyriškos galios praradimu, vyrai yra linkę ignoruoti ligos simptomus ir atidėlioti vizitus pas medicinos specialistus. Vietoje to dažnas informacijos apie negalavimus ieško internete ar vadovaujasi girdėtomis rekomendacijomis.
Dažniausiai tokia vyriškumo samprata – formuojama nuo vaikystės. Berniukai nuo mažens mokomi nesiskųsti ir bet kokį skausmą iškęsti – juk „dideli berniukai“ neverkia. Būtent toks mokymas lemia ir suaugusio vyro nuostatas, todėl kreipimasis į gydytoją gali atrodyti kaip silpnumo požymis. Tuo tarpu mergaitės dažnai skatinamos rūpintis savo grožiu ir sveikata, todėl ir suaugusios jos skiria tam daugiau dėmesio.
Vyrų sveikata ir klaidingos nuostatos: kur jos veda?
Rūpestis savo sveikata susijęs ne tik su lyčių stereotipais, bet ir amžiumi. Jauni vyrai dažnai mano, kad jokios sveikatos problemos jiems negresia, todėl neverta skirti dėmesio savo sveikatai. Dažnai šis požiūris pasikeičia tik tuomet, kai kitos išeities nėra – negalavimai pradeda kelti itin didelį diskomfortą. Ypač taip nutinka patyrus traumą ar kitus sveikatos sutrikimus, pasireiškusius dėl sporto, aktyvaus laisvalaikio ar fizinio darbo. Dažniausiai tai nugaros skausmai, stiprūs patempimai ar sumušimai, išvaržos ar išnirimai.
Vyresnio amžiaus vyrai mąsto priešingai. Jie nesijaučia nepalaužiami ir savo negalavimus priskiria amžiui tarsi tai būtų visiškai natūralu. Juk sulaukus tam tikro amžiaus simptomai turi pasireikšti, tad dėl to nereikia kreiptis pagalbos.
Tiek jaunesniems, tiek vyresniems vyrams taip pat būdinga baimė ,,užkrauti” savo problemas kitiems, o galiausiai atsivėrus – likti nesuprastais. Dėl šių priežasčių rūpestį savo savijauta vyrai kartais pakeičia klaidingu įsitikinimu, kad sveikata pagerės savaime.
Kaip galime paskatinti vyrus labiau rūpintis savo sveikata?
Siekiant gyventi visavertį gyvenimą, būtina visapusiškai rūpintis savo sveikata – užtikrinti ne tik gerą fizinę, bet ir emocinę savijautą. Nors situacija pamažu keičiasi – vyrai ima atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą, paskatinti vyrus, tėčius, senelius ar draugus skirti dar daugiau dėmesio savo sveikatai galima:
- Nuoširdžiai klausiant „Kaip tu jautiesi?“;
- Nenuvertinant išgirstų patirčių ar jausmų (pvz.: „privalai būti stiprus“, „nėra čia ko nervintis“, „negali verkti“ ir pan.);
- Palaikymą išreiškiančiais žodžiais (pvz.: „Aš esu su tavimi“, „Girdžiu, kad išgyveni sunkų metą“, „Man rūpi, kaip tu jautiesi“ ir pan.);
- Prireikus skatinant kreiptis pagalbos į specialistus.
Svarbu nepamiršti, kad tiek vyrai, tiek moterys susiduria su įvairiausiais sunkumais, o kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės, atsakomybės ir meilės sau ženklas.