Autizmas dažnai suprantamas kaip vaikystėje diagnozuojamas neurologinis sutrikimas. Tačiau, iš tiesų, autizmo spektro sutrikimas gali būti nustatomas bet kuriame amžiuje, tad nemaža dalis žmonių šią diagnozę išgirsta tik suaugę. Kai kuriems tai tampa paaiškinimu, kodėl daugelį metų socialinės situacijos kėlė nuovargį, santykiai buvo sudėtingi, o kasdienybė reikalavo nuolatinio prisitaikymo. Kitiems tai padeda susitvarkyti su nuolatiniu nerimu, emociniu perdegimu ar pasikartojančiais sunkumais profesinėje ir asmeninėje aplinkoje. Kada reikalingas autizmo spektro tyrimas suaugusiems asmenims, kaip šis sutrikimas pasireiškia suaugystėje ir ką gali duoti oficiali diagnozė? Į šiuos klausimus atsako „Altamedica“ medicinos psichologė Renata Petrukonytė, pabrėžianti, kad diagnostika nėra skirta „užklijuoti etiketę“, bet
Dėl didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis, vyrai dažniau priskiriami įvairių ligų rizikos grupėms, o dėl aktyvesnio gyvenimo būdo – neretai patiria įvairių traumų ir sužalojimų. Nepaisant statistikos ir rizikos veiksnių, vyrai linkę mažiau rūpintis savo sveikata – rečiau pripažinti fizinius ir ypač emocinius sunkumus, kalbėti apie juos ir imtis būtinųjų priemonių sveikatai išsaugoti. Tad kyla klausimas, kas lemia atsainų rūpestį vyrų sveikata ir kaip galime paskatinti juos skirti tam daugiau dėmesio? Į šiuos klausimus atsako „Altamedica“ Psichikos sveikatos centro Marijampolėje medicinos psichologė Sandra Dulinskienė. Nuo vaikystės formuojami lyčių skirtumai – esminė priežastis nesirūpinti sveikata Kalbant apie rūpestį savo sveikata, išryškėja akivaizdūs
„Aš kalbuosi su dirbtiniu intelektu vietoje psichologo…“ šis sakinys vis dažniau nuskamba mano kabinete, – sako „Altamedica“ Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Milita Judzinskė. Atrodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje dirbtinis intelektas jaunuoliams tampa draugu arba net emocinę paramą teikiančia specialisto alternatyva. Tačiau kodėl paaugliai dažniau renkasi bendrauti su dirbtiniu intelektu, o ne su specialistu? Ar tikrai šis santykis gali gydyti? O gal priešingai – sukuria gilėjančią emocinę izoliaciją ar net pavojingą priklausomybę? Apie tai, ką tėvams būtina žinoti apie dirbtinio intelekto emocinę paramą jų vaikams, kalbamės su medicinos psichologe Milita Judzinske. Atrodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje dirbtinis intelektas jaunuoliams tampa draugu arba
Po gimdymo užsiskleidei savyje, pasireiškė intensyvus liūdesys, nerimas, nuovargis, apatija, nenoras rūpintis mažyliu ar netgi suicidinės mintys? Šie simptomai gali reikšti pogimdyminę depresiją – psichologinę ligą, nustatomą apie 10–15 % moterų. Tiesa, dar apie 20–30 % moterų neatpažįsta simptomų arba nesiryžta kreiptis pagalbos. Todėl realūs sergančiųjų skaičiai yra gerokai didesni. Siekdamos padėti šeimoms atpažinti pogimdyminės depresijos simptomus ir paskatinti kreiptis pagalbos, „Altamedica“ gydytoja akušerė ginekologė Diana Ripinskė ir medicinos psichologė Renata Petrukonytė pasakoja, kas lemia šią būklę, kuo ji skiriasi nuo pogimdyminės melancholijos ir kaip patys bei artimieji gali padėti įveikti šią ligą. Diana Ripinskė Gyd. akušerė ginekologė Pogimdyminė depresija
Vienas svarbiausių įrankių klinikinėje psichologijoje, švietime, karjeros planavime ir asmeninėje savęs pažinimo kelionėje – psichodiagnostiniai tyrimai. Jie pasitarnauja diagnozuojant raidos, neuropsichologinius ir psichikos sutrikimus bei vertinant žmogaus psichologinę būklę. Taip pat vertinant mokymosi sutrikimus, kognityvinius ir intelektinius gebėjimus, nustatant asmenybės bruožus ir tipus. Būtent psichodiagnostikoje geriausiai atsispindi psichikos sveikatos specialistų glaudus bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo – geresnės pacientų emocinės savijautos. „Altamedica“ Psichikos sveikatos centre Kaune teikiamas platus spektras vaikams ir suaugusiesiems skirtų psichodiagnostinių tyrimų. Apie juos plačiau pasakoja čia dirbantys specialistai – gydytoja psichiatrė Irena Siniauskaitė ir medicinos psichologas Martynas Bytautas. Suaugusiųjų psichodiagnostiniai tyrimai – pirmasis žingsnis efektyviam emociniam sveikimui
Nerimas – normali žmogaus reakcija, pasireiškianti nuogąstavimu, dirglumu, didesniu jautrumu, susirūpinimu. Normalus nerimas turi priežastį, tai gali būti reakcija į politines, ekonomines, biologines ar kitas grėsmes, su kuriomis susiduriame gyvenime. Tiesa, saikingai nerimauti – naudinga, nes stresinėse situacijose tai gali padėti susikaupti, tinkamai pasiruošti ar net motyvuoti. Tačiau nerimas neturėtų valdyti jūsų – šį vaidmenį turėtumėte perimti jūs. Kitaip produktyvus nerimas gali virsti gydytinu sutrikimu, kurį, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, turi net 4 % pasaulio gyventojų. Plačiau apie tai, kaip atskirti įprastą nerimą nuo sutrikimo ir efektyviai valdyti šią emociją, pasakoja „Altamedica“ psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Angelina Spietinytė. Kodėl
Psichosocialinė reabilitacija – nemokama emocinės pagalbos programa, įgalinanti asmenis, turinčius psichikos sutrikimų, tvarkytis su gyvenimo užduotimis, suteikiant jiems kasdienybėje reikalingų įgūdžių. Nuo šiol šią gydymo programą teikia „Altamedica“ klinikų tinklui priklausantis psichiatrijos dienos stacionaras „Savęs pažinimo centras“. Kviečiame plačiau susipažinti su nauja emocinės pagalbos forma ir sužinoti – kam ji skirta, kaip ją gauti ir kokios paslaugos laukia norinčių prisijungti prie programos. Psichosocialinė reabilitacija: kam priklauso ši programa? Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos pilnamečiams asmenims, turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, kurie yra nurodyti sveikatos apsaugos ministro parengtame įsakyme. Neretai šie asmenys dėl ligos susiduria su socialine izoliacija, negali efektyviai vykdyti kasdienių
Ar žinojote, kad trečiasis sausio pirmadienis – Mėlynasis pirmadienis (angl. Blue Monday) – liūdniausia metų diena? 2005 metais šią dieną taip pavadinti sugalvojo Didžiosios Britanijos kelionių agentūros, siekdamos paskatinti žmones keliauti ir pabėgti nuo šaltuoju metų laiku Šiaurės pusrutulio šalis slegiančios pilkumos. Nors nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių, kad iš tiesų ši diena yra liūdniausia, tačiau „Altamedica“ Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Indrė Marcinkevičienė pastebi, kad žiemos periodu, ne išimtis ir trečiasis sausio pirmadienis, yra pastebimas išaugęs pacientų, besikreipiančių į psichikos sveikatos specialistus, skaičius. Kodėl šiuo metų laiku būdinga slogesnė būsena ir kaip ją įveikti? Pataria medicinos psichologė. Nubėgtas šventinis
Vykstant teroristinės organizacijos „Hamas“ atakoms prieš Izraelį, įvairiuose socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta karo vaizdai ir skatinamas vaikų nerimas. Kaip teigia „Altamedica“ medicinos psichologė Milita Judzinskė, smurtas, žiaurūs teroristinių atakų vaizdai ir kitas stresą keliantis turinys socialiniuose tinkluose neigiamai veikia vaikų psichinę ir emocinę sveikatą. Žiaurus turinys ir vaikų nerimas: kaip tai veikia vaikų sveikatą? Nuolat žiūrint grėsmingus vaizdus ir smurto aktus, atsiranda streso ir nerimo epizodų, kurie gali sutrikdyti smegenų ir kitų organų sistemų vystymąsi, padidina vaiko širdies ritmą ir kraujospūdį bei streso hormonų gamybą. Pernelyg didelis arba ilgalaikis vaiko atsakas į stresą taip pat gali turėti neigiamos įtakos mokymosi
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta – tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.











