Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, neretai atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos nesupratimą, spaudimą arba net smerkimą, kad jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, tą priimti sunku, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą – pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį rėkdamas, krisdamas ant žemės ir verkdamas reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta – tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis į nuvertinimą ar net smerkimą, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios nenuraminamos emocijų iškrovos.