Mažas fizinis aktyvumas – problema, kuri yra aktuali visame pasaulyje, o Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas yra pasiekęs beveik kritinį lygį. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas užima priešpaskutinę vietą ir yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių [1]. Šie metai yra kitokie, visame pasaulyje siaučiant COVID virusui, tačiau turime siekti, kad ir karantino metu gyventojų, o ypač mūsų vaikų, fizinė sveikata būtų maksimaliai išsaugota. Sėslus gyvenimo būdas yra ketvirtoji mirtingumo priežastis pasaulyje, kuri vis dažniau pasitaiko vaikų populiacijoje [2]. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog vaikai turėtų mažiausiai 60 min. per dieną būti fiziškai aktyvūs (bent vidutiniu intensyvumu) [2]. Lietuvos higienos institutas 2016 metais atlikto tyrimo duomenimis parodė, jog ne mažiau nei 60 minučių kasdien (po pamokinėje veikloje) fiziškai aktyvūs yra tik 10 proc. Lietuvos vaikų [3]. Šie rodikliai atspindi bendrą vaikų fizinio aktyvumo mažėjimą bei vaikų fizinės būklės prastėjimą. Fizinis aktyvumas – neatsiejama žmogaus savybė, lemianti veiklumo, fizinio ir protinio darbingumo, kūrybos bei savarankiškumo galimybes. Judėjimas yra neatsiejamas ir būtinas kiekvieno augančio vaiko gyvenimo elementas, kuris užtikrina harmoningą vystymąsi, augimą bei sveikatą. Griaučių – raumenų sistemos sutrikimai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų vaikystėje [4;5]. Stuburo deformacijos gali sukelti psichosocialinius bei fizinius sutrikimus, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę [6]. Netaisyklinga kūno laikysena neigiamai veikia širdies ir kvėpavimo sistemos efektyvumą, sumažėja plaučių gyvybinis pajėgumas bei kitų vidaus organų funkcionavimas [7]. Naujųjų technologijų vystymasis bei didėjantis daiktų vartojimo paplitimas užgožia žmogiškąją prigimtį – judėti bei tausoti savo kūną ir aplinką. Suri C. ir kiti (2019) pritaria ir kitiems mokslininkams, jog sutrikimų etiologija dažniausiai pastebima esant netinkamoms ergonominėms sąlygoms, per sunkiam mokykliniam krepšiui, netinkamiems mokykliniams baldams, netinkamai kūno padėčiai kasdieninėje veikloje, fizinio aktyvumo sumažėjimui ir mankštos stoka [8]. Vis daugiau kalbama, jog fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik taisyklingos laikysenos prevencijai, bet vis daugiau dėmesio yra skiriama ryšiui tarp fizinio aktyvumo bei pažinimo funkcijų vystymosi, geresnių akademinių rezultatų [9].
Literatūra:
Straipsnį parengė Altamedica Reabilitacijos klinikos kineziterapeutė Agnė Uldinskė
„Visos ligos nuo nervų”. Teko girdėti tokią mintį? Ši, pakankamai seniai naudojama frazė, nors nėra labai teisinga, tačiau yra apie tai, apie ką svarbu kalbėti – psichologines ligų priežastis. Psichologiniai aspektai prisideda prie to, kad mes pradedame jausti įvairias sveikatos problemas (nuo įvairių skausmų, širdies ligų, iki organizmo išsekimo ar dažno peršalimo). Tam, kad gebėtume džiaugtis gyvenimu, svarbu savo sveikatos problemas stengtis gydyti nuo to, kas iššaukė negalavimą – o kartais tai yra psichologinės priežastys.
Fizinės ligos yra susijusios ne tik su įvairiais aplinkos, gyvensenos veiksniais – kaip mityba, sportas, aplinkos tarša, ar įgimtomis savybėmis – kartu persipina ir psichologiniai mechanizmai. Pavyzdžiui – dažnai nebenustebina širdies veiklos siejimas su stresu, nes atrodo, kaip ir suprantama, kad jaučiant stresą, nerimaujant širdis pradeda plakti stipriau, pulsas padažnėja, spaudimas pakyla. Dažnai ir stipriai tai patiriant, pajaučiamas ilgalaikis neigiamas poveikis sveikatai. Vis dėlto, galima žvelgti ir giliau – tai, kaip mes reaguojam įvairiose situacijose priklauso ir nuo mūsų asmeninių savybių, todėl asmeniui būdingi bruožai stipriai siejasi ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.
Priešingai negu atrodo kai kuriems suaugusiesiems, paauglių gyvenimas neretai pilnas įvairių sunkumų, streso ir juos lydinčio nerimo. Nesutarimai su šeima, konfliktai su draugais, patyčios, savojo „aš“ tyrinėjimas kelių ir klystkelių būdu, seksualinės orientacijos ir lytinės identifikacijos paieškos, spaudimas mokykloje dėl rezultatų, nepastovi pandemijos situacija… Visa tai natūraliai kelia stresą – fizinį ar psichologinį atsaką į išorinius dirgiklius. Stresas paprastai praeina kartu su jį sukėlusia priežastimi (praėjus sunkiam kontroliniui stresas atslūgsta) ir kartais gali būti naudingas (padeda susikaupti kontrolinio užduotims). Kai žmogaus organizmas patiria labai daug streso ir neturi pakankamai resursų su juo susitvarkyti, ima rastis nerimo simptomai. Nerimas yra kūno fizinė ir psichologinė reakcija į stresą ir kartais net neturi aiškios išorinės priežasties. Dėl ilgai patiriamo nerimo sutrinka miegas, imuninė, virškinimo, reprodukcinė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Intensyvus nerimas gali pasireikšti panikos sutrikimu, kuris dažnai maišomas su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Konsultuoja Šiaurės šeimos klinikos
Šeimos gydytoja Viktorija Kazlauskienė
Mažakraujystė, yra būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekio organizme ir dėl to pablogėjusio kraujo gebėjimo pernešti audiniams deguonį. Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos, įvairių lėtinių ligų. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi – ji sudaro net 80 procentų atvejų. Mažakraujyste galima susirgti nevartojant pakankamai tam tikrų medžiagų (B grupės, geležies) dėl įvairių priežasčių (dantų, kramtymo problemos, nevisavertė mityba), kraujuojant( hemorojus, opos, menstruacijos, kiti keliai), susiduriant su kenksmingomis medžiagomis (apsinuodijimai sunkiaisiais metalais, piktnaudžiaujant alkoholiu), esant kitoms retesnėms situacijoms (maliarija, autoimuniniai sindromai ir panašiai).
